Kendo — senovės Japonijos fechtavimo kardais menas. Kendo istorija siekia XII amžių. Sioguno Minamoto epochoje nesiliaujantys karai tapo viena iš naujo visuomenės sluoksnio – samurajų – susikūrimo priežasčių. Jų pareiga buvo užtikrinti savo šeimininkų saugų ir ramų gyvenimą. Muromači (XIV amžius) epochoje kovos menų meistrai pradėjo atidaryti mokyklas kur mokė fechtavimo kardais. O jau sioguno Tokugavos laikais Japonijoje paskelbta taika ir Kendo menas tampa tik aristokratų privilegija. Kaip tik tuo metu Kendo susilieja su Busido — japonų karių moraliniu kodeksu ir tampa esmine disciplina samurajų ugdyme. Fechtavimo mokyklų skaičius žymiai padidėjo XVIII amžiuje. Taipogi buvo įvesti bambukiniai kardai (šinajai) ir šarvai, kas leido laisvai praktikuoti šį kovos meną be rimtų traumų ar sužalojimų. Nuo 1911 metų Kendo įtrauktas į fizinio pasirengimo programą Japonijos vidurinėse mokyklose. Gaila, bet po Antro pasaulinio karo Kendo buvo uždraustas kaip militarinė disciplina. Draudimas galiojo iki 1952 metų. Po okupacijos pabaigos buvo įkurta Visos Japonijos Kendo Federacija ir 1957 metais šis kovos menas buvo vėl dėstomas mokyklose. Nuo 1989 metų apie 7 milijonus japonų praktikuoja Kendo. Šiuo metu Kendo tampa vis populiaresnis. Milijonai žmonių visame pasaulyje treniruojasi Kendo. Kasmet vyksta Europos bei Pasaulio čempionatai.